Skaitmeniniame pasaulyje žmonės retai „renkasi filmą“ taip, kaip rinkdavosi anksčiau – perskaito aprašymą, apgalvoja, pasitaria ir tada nusprendžia. Dabar dažniausiai sprendimas gimsta per kelias sekundes: akys perbėga per pavadinimą, žvilgteli į vizualą, pamato trukmę ar amžiaus reitingą, o tada – arba spaudžia, arba išeina. Būtent todėl filmų kortelė (filmo puslapis ar įrašas platformoje) turi vieną tikslą: padėti žmogui greitai apsispręsti ir nepalikti jam bereikalingų klausimų.
Gera kortelė neparduoda „filmo“. Ji parduoda sprendimą: „taip, čia tas, kurį verta žiūrėti“ arba „ne, čia ne mano“. Kuo mažiau neaiškumų, tuo mažesnė tikimybė, kad vartotojas pasimes, atidės sprendimą arba pasirinks kitur.
Kodėl filmų kortelė yra svarbesnė nei atrodo
Žmonės dažnai pervertina, kiek laiko kiti skiria pasirinkimui. Realistiškai, didelė dalis lankytojų ateina su vienu klausimu: „Ar man tinka šis filmas šiandien?“ Jeigu atsakymą rasti sunku, sprendimas atidedamas. O atidėtas sprendimas dažnai reiškia prarastą seansą.
Filmų kortelė turi sumažinti vidinę trintį: nepalikti spėliojimo, ar filmas ne per ilgas, ar tiks vaikams, ar tai komedija ar drama, ar bus įdomu. Būtent čia atsiranda esminė frazė: gera filmų informacija (trukmė, žanras, amžiaus cenzas, anonsas) sumažina „apsigalvojau“ momentą.
Pagrindinė struktūra: kas turi būti matoma be skrolinimo
Pirmas ekranas (angl. above the fold) yra kritinis. Čia turi būti visa informacija, kuri atsako į „ar žiūrėsiu?“ klausimą. Jei žmogus turi skrolinti, kad sužinotų trukmę ar amžiaus reitingą, dalis auditorijos tiesiog pasitrauks.
Prieš pateikiant sąrašą, svarbu suprasti: šie elementai nėra „gražūs priedai“. Tai sprendimo elementai.
- Pavadinimas (aiškus, be papildomų triukų)
- Žanras (vienas ar keli, bet tvarkingai)
- Trukmė (minutėmis)
- Amžiaus cenzas (aiškus, matomas)
- Trumpas aprašymas (2–3 sakiniai, ne romanas)
- Pagrindinis vizualas (plakatas arba kadras)
- Anonso mygtukas (jei įmanoma – iškart matomas)
Po šių punktų svarbu pabrėžti: jei žiūrovas turi spėlioti, jis dažniausiai pasirinks „ne“. Sprendimų ekonomika veikia visur, o ypač pramogose.
Trukmė: detalė, kuri nulemia vakarą
Trukmė nėra tik skaičius. Ji yra planavimo įrankis. Žmonės turi darbą, vaikus, viešąjį transportą, miego režimą. Jei filmas 2 val. 40 min., tai reiškia, kad vakarą jis užims 3+ valandas su reklama ir atėjimu. Daliai auditorijos tai automatiškai „ne“.
Todėl trukmė turi būti:
- aiškiai nurodyta;
- pateikta arti kitų esminių faktų;
- jei įmanoma, kontekstualizuota (pvz., „ilgesnis filmas“ arba „trumpas filmas“ – subtiliai).
Vien trukmė dažnai sutaupo vartotojui nusivylimą. O nusivylimas – tai ne tik prarastas seansas, bet ir prastesnis pasitikėjimas platforma.
Žanras: greičiausias filtras, kai žmogus pavargęs
Kai žmogus pavargęs, jis dažnai nenori analizuoti. Jis nori nuotaikos. Tada žanras tampa greitesniu pasirinkimo kriterijumi nei reitingai ar recenzijos.
Žanras turi būti:
- tikslus (ne „viskas viename“);
- ne per daug išmėtytas (3–4 žanrai viename filme vartotojui kartais nieko nepasako);
- logiškai pateiktas (pagrindinis žanras pirmas).
Jei platforma leidžia, labai gerai veikia žanro „žymos“, kurias galima paspausti ir pamatyti panašius filmus. Bet net ir be to, vien tik aiškus žanras sumažina blaškymąsi.
Amžiaus cenzas: šeimos auditorijai tai kritinė informacija
Jei yra viena auditorija, kuri negali improvizuoti, tai šeimos su vaikais. Jiems amžiaus cenzas nėra formalumas. Jiems tai klausimas „ar išvis galime eiti?“
Amžiaus reitingas turi būti:
- aiškiai nurodytas;
- suprantamas (ne tik simbolis, bet ir paaiškinimas, jei įmanoma);
- matomas šalia trukmės ir žanro.
Tai mažina situacijas, kai žmonės apsigalvoja paskutinę minutę arba atsiduria konflikto zonoje prie salės.
Anonsas: greitas „jausmo“ testas
Anonsas yra vienas galingiausių sprendimo įrankių, bet tik tada, kai jis lengvai pasiekiamas. Žmonės nenori ieškoti YouTube. Jie nori paspausti ir pamatyti.
Svarbu, kad anonsas:
- užsikrautų greitai;
- būtų vienas pagrindinis (ne 6 skirtingi, jei platforma nėra tam skirta);
- turėtų aiškų mygtuką („Žiūrėti anonsą“).
Anonsas dažnai sukuria galutinį sprendimą. Bet jei jis paslėptas, sprendimas dažnai nukeliauja pas konkurentus.
Papildoma informacija, kuri stiprina pasitikėjimą
Kai baziniai elementai suveikia, tada gali įjungti „pasitikėjimo sluoksnį“. Jis nėra būtinas pirmai sekundei, bet jis padeda tiems, kurie dvejoja.
Prieš pereinant prie sąrašo, svarbu: papildoma informacija turi būti tvarkinga, ne perkrauta.
- Režisierius ir pagrindiniai aktoriai (2–4 vardai, ne 20)
- Šalis, metai, originalo kalba
- Apdovanojimai ar festivaliai (jei tikrai reikšmingi)
- Reitingai (jei pateikiami – aišku, iš kur jie)
- Trumpa citata / apžvalga (jei turite turinio resursą)
Po šių punktų verta prisiminti: per daug informacijos taip pat gali stabdyti sprendimą. Tikslas – aiškumas, ne enciklopedija.
Dažniausios filmų kortelių klaidos
Čia yra vieta, kur daug platformų praranda vartotoją. Ne todėl, kad turinys blogas, o todėl, kad pateikimas trukdo.
Dažniausios klaidos:
- trukmė ar amžiaus cenzas paslėpti giliai tekste;
- žanras miglotas arba per daug platus;
- aprašymas per ilgas ir „nieko nepasako“;
- nėra anonso arba jis sunkiai randamas
- per daug reklaminių elementų, kurie užgožia faktus;
- informacija išmėtyta po skirtingas skiltis.
Jeigu žmogui reikia ieškoti elementarios informacijos, jis praranda pasitikėjimą. O prarastas pasitikėjimas pramogose reiškia: „gal geriau kitur“.
Pabaigai: kortelė turi sutrumpinti kelią iki sprendimo
Gera filmų kortelė nėra tik gražus puslapis. Ji yra sprendimo variklis. Ji turi atsakyti į pagrindinius klausimus per kelias sekundes ir palikti kuo mažiau vietos abejonėms. Būtent todėl filmų informacija turi būti ne „kažkur“, o vienoje vietoje, aiškiai ir tvarkingai: trukmė, žanras, amžiaus cenzas, anonsas, trumpas aprašymas.
Kai kortelė tai padaro, žiūrovas nebešokinėja per puslapius, nebegalvoja „pažiūrėsiu vėliau“ ir neatsiduria „apsigalvojau“ momente. Jis tiesiog pasirenka. Ir tai yra geros kortelės tikslas.