Atliekų perdirbimas dabar nebėra tik pavienių asmenų ar įmonių geros valios ir sąmoningumo išraiška. Per dideliu pasaulyje susidarančiu atliekų kiekiu ir galimybėmis jas panaudoti kaip įmanoma labiau sumažinant jų daromą žalą gamtai dabar rūpinasi visos valstybės.
Europos Sąjungoje į šią problemą žiūrima itin rimtai: sąvartynai užima žemės plotus ir gali teršti orą, vandenį ir dirvą, o netinkamai deginant atliekas gali būti išmetama pavojingų oro teršalų. Pagal Bendrijos statistikos agentūros „Eurostat“ 2015 m. balandžio mėnesį surinktais duomenis, 2012 m. Europos Sąjungos 28 šalyse narėse iš viso dėl ekonominės veiklos ir namų ūkių susidarė 2 mlrd. 515 mln. tonų atliekų. ES 28 dėl vieno gyventojo susidarė vidutiniškai beveik penkios tonos (4 984 kg) atliekų. Didžioji dalis (63 proc.) visų ES 28 susidariusių atliekų buvo mineralinės atliekos. Tuo tarpu tais metais ES 28 buvo apdorota apie 2 mlrd. 303 mln. tonų atliekų, tačiau beveik pusė (48,3 proc.) šių apdorotų atliekų buvo ne sudeginta, o pašalinta panaudojant žemę (pavyzdžiui, sąvartynuose). Bendrija yra nusistačiusi ir toliau aktyviai siekti atliekų susidarymo prevencijos taikant mažiau aplinką teršiančias technologijas, ekologinį projektavimą arba ekologiniu požiūriu veiksmingesnius gamybos ir vartojimo modelius bei skatinant tokias veiklas, kaip atliekų perdirbimas.
Dalyvavimą siekiant šių tikslų lengvina tai, kad atliekų perdirbimas yra ekonomiškai naudingas pačiam verslui. Kadangi dėl natūralaus sąvartynuose esančių organinių medžiagų biologinio irimo susidaro dideli metano ir CO2 dujų kiekiai, nesurinkos ir nepanaudojus šių dujų jos išskiriamos į atmosferą kaip šiltnamio efektą sukeliančios dujos – vienas pagrindinių fektorių, sąlygojančių klimato atšilimą. Tačiau perdirbamos atliekos ne tik nebeteršia gamtos, bet ir yra puikus atsinaujinantis energijos šaltinis. Sąvartynuose susidarantį metaną lengvai galima panaudoti kurui, iš kurio galima būtų pagaminti 2700 MW elektros energijos vien Jungtinėse Amerikos Valstijose ir 9000 MW – visame pasaulyje.