Partizaninio marketingo sąjūdis

Partizaninio marketingo sąjūdis

Versle esant intensyviai konkurencijai,mažoms įmonėms ir pradedantiems verslams vis sunkiau pasiekti norimą vartotoją. Kadangi tradicinės reklamos žinutės, plakatai pradeda nebeveikti, darosi sudėtinga rasti patogų kainos ir gero rezultato santykį. Tačiau marketingo pasaulyje atsiradusi nauja alternatyva, padarė tikrą sąjūdį.
Tai partizaninis marketingas (angl. Guerrilla marketing) – viena iš pigiausių reklamos strategijų, kuri netradiciniu būdu, leidžia įmonėms pasiekti maksimaliausius rezultatus. Šios taktikos pranašumas yra tas, kad be didelių finansinių išlaidų, galima sukurti efektyvią įmonės reklamą. Šokiruojanti, nustebinanti ir atkreipianti dėmesį reklama skatina vartotojus skleisti žinią apie įmonę iš lūpų į lūpas.
Toks išskirtinio pobūdžio marketingas pirmą kartą buvo pristatytas 1984 metais Jay Conrad Levinsono knygoje „Partizaninis marketingas“ (angl. Guerrilla marketing), kuriame autorius pritaiko partizaninio karo taktikas ( sabotažas, pasala, nuostabos elementai), šiuolaikinėje rinkodaroje. Tai pasak J.C. Levinsono yra silpnesnių jėgų pasipriešinimas galingesnėms jėgoms. Toks unikalumu pasižymintis marketingas, buvo pradėtas naudoti įmonėse dar ankstyvaisiais 2000-aisiais metais ir dabar yra laikomas vienu veiksmingiausių metodų lyg šių dienų.
Toks netradicinis marketingo sąjūdis pasižymi itin aukšta energija bei vaizduote. Partizaninės rinkodaros tikslas yra užklupti vartotoją netikėtai bei palikti jam kuo geresnį įspūdį. Dažnai minima, kad ši marketingo taktika yra vertingesnė nei tradicinę formą turinčios strategijos. Tai yra būtent dėl to, kad partizaninį marketingą pasirinkusios įmonės siekia kuo asmeniškesnio ryšio su pačiu vartotoju bei nori su juo atsidurti tame pačiame lygmenyje. Taip pat svarbus yra įvykis, intriguojantis turinys bei aplinkybės, kurios sudomina žiniasklaidą.